x
pentatlònas [gr. pentathlon < pente + athlon — varžybos]:
1. sen. Graikijoje — klasikinė sprt. penkiakovė: šuolis į tolį, bėgimas, disko, ieties metimas ir pabaigoje — dviejų geriausiųjų imtynės;
2. šiuolaikinė penkiakovė: jojimas su kliūtimis, fechtavimas špagomis, šaudymas iš pistoleto, plaukimas, bėgimo krosas.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.