romantizm‖as [pranc. romantisme]:
1. meninio vaizdavimo tipas;
jo esmę sudaro tikrovės perkūrimas, rekonstravimas, autoriaus idealų įkūnijimas;
~o vaizdams būdinga reiškinių nepaprastumo, išskirtinumo pabrėžimas, fantastika, simboliškumas, gyvenimo pertvarkymo patosas;
2. XVIII a. pab.—XIX a. I pusės literatūros, muzikos, dailės, teatro ir visuomeninės minties kryptis;
propagavo dvasingumą, nuoširdumą, asmenybės ir tautų laisvę;
~o kūriniai pagrįsti romantiniu vaizdavimo tipu, juose gausu fantastikos, tolimų kraštų ir ist. epochų (ypač vid. amžių) motyvų;
veikėjai — nepaprasti, neramios, maištingos prigimties, tragiškų likimų žmonės;
3. vadovavimasis iracionaliais, emociniais pradais;
jausmingumas, pakilumas, heroizmas;
svajotojiškumas, potraukis į nepaprastus, paslaptingus dalykus.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.