x
sibarìtas [gr. Sybaritēs], išlepęs, dykaduonis, prabangos išpaikintas žmogus;
pavadintas pagal sen. graikų kolonijos Sibario (Sybaris) P. Italijoje pavadinimą;
jos turtingi gyventojai garsėjo prabangiu gyvenimu ir dykinėjimu.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.