sintagma

sintagm‖à [gr. syntagma – kas sujungta]:
1. sintaksinis intonacinis prasminis vienetas (žodis arba žodžių grupė), pvz., šioje S. Nėries eilėraščio eilutėje yra 4 ~os: „Nubarstysiu /anksti rytą /pilną kelią/ gėlėmis“;
2. dviejų kalbos elementų (žodžių arba žodžio dalių) junginys, kurio 1 elementas yra pažymimasis, o kitas – pažymintysis, pvz., „šluotkotis“, čia „šluot-„ – pažymimasis elementas, „-kotis“ – pažymintysis;
3. pagrindinis sintaksinis vienetas, pasireiškiantis daugeliu variantų, kuriuos sąlygoja sintaksinis kontekstas.

© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

• Terminai: sintagma

Įrašas
Paaiškinimas	sintagm‖à [gr. syntagma – kas sujungta]: 1. sintaksinis intonacinis prasminis vienetas (žodis arba žodžių grupė), pvz., šioje S. Nėries eilėraščio eilutėje yra 4 ~os: „Nubarstysiu /anksti rytą /pilną kelią/ gėlėmis“; 2. dviejų kalbos elementų (žodžių arba žodžio dalių) junginys, kurio 1 elementas yra pažymimasis, o kitas – pažymintysis, pvz., „šluotkotis“, čia „šluot-„ – pažymimasis elementas, „-kotis“ – pažymintysis; 3. pagrindinis sintaksinis vienetas, pasireiškiantis daugeliu variantų, kuriuos sąlygoja sintaksinis kontekstas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.