sklerenchimà [gr. sklēros — kietas + enchyma — kas įlieta;
čia: audinys], augalų ramstinis audinys, kurio ląstelės ilgos, nusmailėjusiais galais (plaušai).
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.