x
stenotòpinis [↗ steno... + gr. topos — vieta], biol. prisitaikęs gyventi, augti tik tam tikruose biotopuose ir nepasitaikantis kt. vietose, pvz., spanguolės auga tik raistuose, gervės gyvena tik aukštapelkėse.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.