x
substitùcija [lot. substitutio — pakeitimas], ko nors pakeitimas kuo kitu, dažn. panašiu savo ypatybėmis, paskirtimi: 1. antrinio įpėdinio paskyrimas testamentu, jei pirmasis dėl kurių nors priežasčių nepaveldėtų, nepriimtų palikimo;
2. lingv. to paties konteksto vienų kalbos elementų keitimas kitais, leidžiantis nustatyti jų reikšmę ir funkciją.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.