triumfãtorius [lot. triumphator]:
1. sen. Romos karvedys nugalėtojas, sutinkamas su triumfu;
2*. žmogus, džiūgaujantis dėl pergalės, švenčiantis pergalę, triumfuojantis.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.