x
vibrãtorius [lot. vibro — virpu, virpinu]:
1. fiz. kūnas (arba kūnų sistema), kuris virpa arba kuriame vyksta virpesiai (styga, kamertonas, el. grandinė, susidedanti iš kondensatoriaus ir ritės);
2. techn. mechaninius virpamuosius judesius darantis, virpesiais veikiantis prietaisas, įtaisas;
virpintuvas;
3. radiotechnikoje — metalinio laido atkarpa arba stiebas iš laidžios medžiagos, skleidžiantis arba priimantis elektromagnetines bangas;
stiebinė antena.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.