x
baig|ti, baigia, baigė
1. eiti, varyti prie galo (erdvės ar laiko atžvilgiu): Skynimas baigia mišku augti. Vaikas baigia trečius metus. Baigti mokslą. Baigti darbą (dirbti). sngr.: Pavasaris, šalnos jau baigiasi. Miškas,
kelias baigiasi. Pamokos jau baigiasi. Žodis baigiasi galūne. Viskas gerai, kas gerai baigiasi.
2. varginti, kamuoti: Jį vargai baigia. baigimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.