vary|ti, varo, varė
1. šalinti, vyti: Varyti ką iš namų. Varyti šunį pro duris. prk.: Iš kantrybės varyti (atimti kantrybę). Iš proto (iš galvos) varyti (daryti bepročiu).
2. versti judėti kuria linkme, ginti: Varyti
gyvulius į ganyklą. Vėjo varomasis laivas. sngr.: Varosi karves į tvartą.
3. versti veikti (apie mechanizmus): Garas mašinas varo. Elektros varomoji jėga.
4. vežti, gabenti, danginti: Paskutinį malkų
vežimą varau namo. sngr.: Sunkus kelias - vos varomės. varytis žingsniu, žingine.
5. liepti, versti ką daryti: Varyti ką prie darbo. Valstiečius varė miško kirsti.
6. brukti, kalti: Pleištas pleištą varo.
7.
dirbti siauru ruožu: Varyti vagą, griovį, pradalgę.
8. tirpdyti, leisti: Ä–mė sniegą varyti
9. daryti, kad nueitų, nuslinktų, nukristų: Užsigavau pirštą, o dabar nagą varo.
10. leisti gyvenimo metus: Jis jau
devintą dešimtį varo.
11. nokinti: Saulė kad varo, tai varo rugius - greit visai privarys.
12. varginti, alsinti: Kam taip arklius varai?
13. gaminti ką virinant, degant: Degtinę, spiritą, degutą varyti
14. prk. vykdyti darbą, atlikti užduotį: Varyti savo darbą toliau. Prekybą varyti varym|as: Per vieną varyą medžiotojai tris vilkus nušovė. varym|asis: Per vieną varyą medžiotojai tris vilkus nušovė.
varytojas, varytoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.