versti

ver|sti, verčia, vertė
1. priežodis virsti 1; guldyti, griauti ant šono, žemėn: Audra medžius verčia (žemėn, ant žemės). Bangos laivelį verčia. Mažas kelmas didį vežimą verčia (folkloras).
2. risti: Kūlį versti (ristis per
galvą). sngr.: verčiasi per kits kitą. verstis per galvą.
3. prk. atimti valdžią, galybę: Karalių verčia nuo sosto.
4. daug be tvarkos dėti, krauti: Versti viską į krūvą. prk.: Sniegą verčia (labai sninga). Stiklą
po stiklo versti (godžiai gerti).
5. daryti kitokį, keisti pavidalą: verčia dykynes dirbamais laukais. Mišrųjį skaičių versti netikrąja trupmena.
6. išorinę pusę keisti vidine: Drabužį versti Versti kišenę.
7. viršutinę
ir apatinę puses keisti vietomis: Šieną versti (kad džiūtų). sngr.: verstis ant kito šono.
8. rausiant kelti į viršų: Akmenis, kelmus versti Kurmiai žemę verčia.
9. šnek. ieškoti, griozti: Ieško, verčia po visus
kampus.
10. iš savęs leisti išeiti (iškilti, ištrykšti): Ugnikalnis verčia lavą ir pelenus. sngr.: Šaltinis verčiasi. Dūmai iš kamino verčiasi.
11. vienos kalbos tekstą išdėstyti kita kalba: Versti knygą iš rusų
kalbos į lietuvių kalbą.
12. primesti (kokią blogybę): verčia ant jo visą kaltę.
13. berti (spuogais): Man ranką verčia.
14. pilti (apie prakaitą).
15. vartoti prievartą, spirti: Versti svečią valgyti. prk.:
Aplinkybės verčia skubėti.
16. justi vidinį poreikį: Mane verčia vemti.
17. užperėti (kiaušinį): Agurkai mezga, kiaušiniai verčia. versti kiaušiniai. antra (kita) vertus įterpt. kitu požiūriu. vertėjas, vertėja dkt.
vertikas, vertikė dkt. vertimas vert|ė
1. ekon. daikto gerumas, brangumas: Mainomoji versti Vartojamoji versti
2. piniginė daikto išraiška, kaina: Knygos versti Daiktas be verės. Nedidelės verės prekė.
3.
teigiama ypatybė: Mokslinė knygos versti Gydomoji žolių versti Jausti savo vertę Žiūrėk: [virsti].

Įrašas
Paaiškinimas	ver|sti, verčia, vertė 1. priežodis virsti 1; guldyti, griauti ant šono, žemėn: Audra medžius verčia (žemėn, ant žemės). Bangos laivelį verčia. Mažas kelmas didį vežimą verčia (folkloras). 2. risti: Kūlį versti (ristis per galvą). sngr.: verčiasi per kits kitą. verstis per galvą. 3. prk. atimti valdžią, galybę: Karalių verčia nuo sosto. 4. daug be tvarkos dėti, krauti: Versti viską į krūvą. prk.: Sniegą verčia (labai sninga). Stiklą po stiklo versti (godžiai gerti). 5. daryti kitokį, keisti pavidalą: verčia dykynes dirbamais laukais. Mišrųjį skaičių versti netikrąja trupmena. 6. išorinę pusę keisti vidine: Drabužį versti Versti kišenę. 7. viršutinę ir apatinę puses keisti vietomis: Šieną versti (kad džiūtų). sngr.: verstis ant kito šono. 8. rausiant kelti į viršų: Akmenis, kelmus versti Kurmiai žemę verčia. 9. šnek. ieškoti, griozti: Ieško, verčia po visus kampus. 10. iš savęs leisti išeiti (iškilti, ištrykšti): Ugnikalnis verčia lavą ir pelenus. sngr.: Šaltinis verčiasi. Dūmai iš kamino verčiasi. 11. vienos kalbos tekstą išdėstyti kita kalba: Versti knygą iš rusų kalbos į lietuvių kalbą. 12. primesti (kokią blogybę): verčia ant jo visą kaltę. 13. berti (spuogais): Man ranką verčia. 14. pilti (apie prakaitą). 15. vartoti prievartą, spirti: Versti svečią valgyti. prk.: Aplinkybės verčia skubėti. 16. justi vidinį poreikį: Mane verčia vemti. 17. užperėti (kiaušinį): Agurkai mezga, kiaušiniai verčia. versti kiaušiniai. antra (kita) vertus įterpt. kitu požiūriu. vertėjas, vertėja dkt. vertikas, vertikė dkt. vertimas vert|ė 1. ekon. daikto gerumas, brangumas: Mainomoji versti Vartojamoji versti 2. piniginė daikto išraiška, kaina: Knygos versti Daiktas be verės. Nedidelės verės prekė. 3. teigiama ypatybė: Mokslinė knygos versti Gydomoji žolių versti Jausti savo vertę Žiūrėk: [virsti].
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.