kelmas

kelm|as
1. apatinė medžio (ar kito augalo) kamieno dalis su šaknimis: Miškas iškirstas, likę vieni kelmai, kelmeliai.
2. keras, krūmas, augalas su kamienu ir šaknimis: Serbentų kelmas Daug bulvių kelme.
Javai iš kelmo virsta (labai geri).
3. etnogr. skobtinis avilys; bičių šeima, bitės: Gavo bičių kelmą.
4. prk. šeima, giminė: Jie vieno kelmo.
5. arklo, verpiamojo ratelio ar šiaip kurio padargo pagrindas, prie
kurio pritvirtintos kitos dalys.
6. muz., etnogr. mušamasis instrumentas - medinis graižas (seniau - išskobtas kelmas), užtrauktas oda.
7. b. menkinamai apsileidęs, nerangus žmogus: Jis tikras kelmas Apsileidęs
kaip kelmas Gyvas kelmas (labai daug). kelmais krauti (keikti). kelmai nematė (tiek to). Kelmas žino. (nežinia). Kuris kelmas (klausiant nustebus, supykus). Ne iš kelmo spirtas (nekvailas). Neraus kelmas (negriebs galas). Po kelmais (keiksmas). Po
kelmu augęs (kvailas).

• Sapnininkas: Kelmas
• Žargonai: kelmas

• Gairės: Botanikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	kelm|as 1. apatinė medžio (ar kito augalo) kamieno dalis su šaknimis: Miškas iškirstas, likę vieni kelmai, kelmeliai. 2. keras, krūmas, augalas su kamienu ir šaknimis: Serbentų kelmas Daug bulvių kelme. Javai iš kelmo virsta (labai geri). 3. etnogr. skobtinis avilys; bičių šeima, bitės: Gavo bičių kelmą. 4. prk. šeima, giminė: Jie vieno kelmo. 5. arklo, verpiamojo ratelio ar šiaip kurio padargo pagrindas, prie kurio pritvirtintos kitos dalys. 6. muz., etnogr. mušamasis instrumentas - medinis graižas (seniau - išskobtas kelmas), užtrauktas oda. 7. b. menkinamai apsileidęs, nerangus žmogus: Jis tikras kelmas Apsileidęs kaip kelmas Gyvas kelmas (labai daug). kelmais krauti (keikti). kelmai nematė (tiek to). Kelmas žino. (nežinia). Kuris kelmas (klausiant nustebus, supykus). Ne iš kelmo spirtas (nekvailas). Neraus kelmas (negriebs galas). Po kelmais (keiksmas). Po kelmu augęs (kvailas).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.