x
skubė|ti, skuba, skubėjo
1. stengtis spėti, greitai ką daryti: Visi dirba, skuba, nori greičiau baigti darbą.
2. greitai eiti, važiuoti: Skubu namo. Jis skubėjo į pagalbą.
3. per greitai eiti (apie
laikrodį): Laikrodis penkias minutes (penkiomis minutėmis) skuba. skubėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.