x
spir|ti, spiria, spyrė
1. smogti koja: Spyrė į užpakalį ir išvarė. Spyrė (su) koja šunį. Tas arklys spiria.
2. remti: Sieną spirti, kad nekryptų.
3. iš stangrumo spausti: Spyruoklė spiria atgal.
4. šnek.
trenkti: Perkūnas spyrė į medį.
5. versti ką daryti: spiria važiuoti. Vargo spiriamas. spyrimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.