x
baub|ti, baubia, baubė
1. storu balsu bliauti, mauroti: Jautis baubia.
2. menkinamai storu balsu dainuoti, rėkti. baubimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.