be
be- priešd. I. daiktavardžiai su juo žymi:
1. nebuvimą, trūkumą to, kas pasakyta pamatiniu žodžiu: beduonė, bekelė,besotė.
2. asmenį ar daiktą, neturintį pamatiniu žodžiu pasakyto dalyko: bedarbis,
~ė, bedugnė, bekelnis, ~ė, besmegenis, ~ė. II. būdvardžiai su juo žymi:
1. ypatybę, susijusią su neturėjimu to dalyko, kuris pasakomas pamatiniu žodžiu: beaistris, ~ė, begarsis, ~ė, belapis, ~ė,
beskonis, ~ė, bevardis, ~ė.
2. būsenos užsitęsimą: Ar besveikas, ar begyvas? III. veiksmažodžiai su juo žymi:
1. veiksmo užsitęsimą: Ligonis vos bekruta. Akys ištįso bežiūrint. Radau besikalbančius.
2.
veiksmo menkumą: Tik du obuolius beradau.
3. pradėtinį veiksmą: Buvau beeinąs. Buvo bepradedą lyti. IV. jį turi kai kurie prieveiksmiai: bemat, bemaž, bepigu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.