x
bedugn|ė didelė gelmė, praraja, pragarmė (pvz., jūroje, kalnuose): Akmuo nugarmėjo į bedugnę. prk.: Esu ant bedugnės krašto (labai sunki būklė) bedugn|is, bedugnė
1. neturintis dugno: Bedugnė kubilas.
2. prk.
labai gilus: Bedugnė ežeras.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.