bergždž|ias, bergždžia
1. nepasilaksčiusi, nevaisinga (apie karves, kumeles, ožkas, avis ir kt.).
2. nevedantis vaisių: bergždžia obelis.
3. prk. tuščias, neduodantis rezultatų: Bergždžias darbas.
4. tarm.
prinokęs, sukietėjęs (apie žirnius). bergždžiai prv.: bergždžiai kalbėti (veltui). bergždumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.