tušč|ias, tuščia
1. kuriame nieko nėra; priešingai pilnas 1: Tuščias kambarys. tuščia salė, gatvė. erdvė. Tuščias puodas, maišas. tuščia obelis (be vaisių). Tuščias puslapis (neprirašytas). Tuščias bilietas (nelaimintis). Paliko tuščius
namus (visi išėjo). tuščios kišenės (prk. be pinigų). Grįžti tuščiomis rankomis (be nieko). tuščios vietos (negyvenamos). tuščiu pilvu (nevalgęs). Pilna byra, tuščia barška (folkloras).
2. kuris be turinio, nerimtas: tuščia
kalba. Tušti žodžiai. Tuščias (bemintis) žmogus.
3. prk. nevaisingas: tuščios pastangos, viltys. Tuščias darbas, gyvenimas. Iš tuščio į kiaurą pilstyti (niekus šnekėti). tuščia jo (galas jo nematę, tiek to). tuščiai prv.: tuščiai
kalbėti (be reikalo). tuštumas Žiūrėk: [pilnas].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.