birž|yti, biržija, biržijo
1. sėjant žymėti, ligi kur krinta grūdai; žymėti ariamojo ploto vidurį: Vienas sėja, kitas biržija.
2. šnek. smagiai eiti, drožti: Pėsčias biržija.
3. šnek. pliekti, mušti: Rykšte biržyti
per kojas. biržijimas biržytojas, biržytoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.