x
bjaurė|ti, bjaurėja, bjaurėjo
1. darytis bjauriam, negražiam.
2. bjurti, šlapti: Oras, kelias bjaurėja. bjaurėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.