bjaurė|ti, bjaurėja, bjaurėjo 1. darytis bjauriam, negražiam. 2. bjurti, šlapti: Oras, kelias bjaurėja. bjaurėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.