braškė|ti, braška, braškėjo
1. išduoti lūžimo garsą; traškėti: Medis, ledas, vežimas braška.
2. prk. smarkiai šalti: Dieną teška, naktį braška (folkloras).
3. šnek. negaluoti: Jis jau seniai braška. Toli
braška (nėra ko viltis). braškėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.