x
traškė|ti, traška, traškėjo
1. su garsu lūžinėti, braškėti: Šakos traška. Ledas traškėjo.
2. spragant degti: Laužas traška.
3. šnek. daug ir be reikalo kalbėti, tauškėti.
4. šnek. negaluoti: Jau kelinti metai
traška. traškėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.