budė|ti, budi, budėjo
1. saugoti, prižiūrėti ką, dežuruoti: Budėti sargyboje. Budintis tarnautojas. Budėti prie ligonio.
2. nemiegoti: Visą naktį budėjau.
3. žem. būti prie pašarvotojo, dalyvauti šermenyse: Budėti
prie mirusiojo, mirusįjį. budėjimas budėtojas, budėtoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.