buvinėti

buvinė|ti, buvinėja, buvinėjo
1. vienur kitur pabūti, pagyventi: Visur esu buvinėjęs.
2. nuolat būti: Jis vis namie buvinėja, niekur neina.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'buvineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv