x
bylo|ti, byloja, bylojo
1. kalbėti, šnekėti, sakyti (su archajišku ar iškilmingu atspalviu): Čia nėra ko plačiai byloti Daug žinok, maža bylok (folkloras).
2. prk. rodyti ko nors buvimą, tikrumą: Iškasenos byloja apie
aukštą baltų kultūrą. bylojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.