chaldėj|ai dgs. istor. semitų gentys, gyvenusios Persų įlankos pakrantėse. chaldėjas, chaldėjė dkt.
1. tų genčių žmogus.
2. v. babiloniečių kilmės žynys ar būrėjas senovės Graikijoje ir Romoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.