cirp|ti, cirpia, cirpė
1. žr. čirpti
1.
2. prk. silpnai verkti (apie mažą vaiką), bliauti (apie ėriuką). cirpimas Žiūrėk: [čirpti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.