x
darbinink|as, darbininkė dkt.
1. tiesioginis materialinių gėrybių gamintojas: Pramonės, gamyklos, statybos, kaimo darbininkas Laisvai samdomas darbininkas darbininkų klasė.
2. kas dirba; kas gali dirbti: Sūnus jau darbininkas Akys
baisininkės, rankos darbininkės (folkloras). prk.: Bitės darbininkės renka medų.
3. darbštus žmogus: Jis didelis darbininkas Ji labai darbininkė.
4. prk. darbuotojas: Kultūros darbininkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.