x
derin|ti, derina, derino priežodis 1 derėti.
1. daryti sutinkantį, taikyti: Būdvardžius su daiktavardžiais deriname gimine, skaičiumi ir linksniu. sngr.: Ji derinasi skarelę.
2. muz. taikyti balsus ar stygas: Smuiką derinti
3. lygti perkant. derinimas: Žodžių derinimas sakinyje. derinimasis derintojas, derintoja dkt.: Pianinų derintojas Žiūrėk: [1 derėti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.