derė|ti, dera, derėjo
1. tartis dėl kainos, lygti: Turguje ką derėti sngr.: Užmokėjo nesiderėdamas.
2. eiti lažybų, lažintis: Derame iš knygos. sngr.
3. sutarti, sutikti, sugyventi: Geras žmogus su
visais dera.
4. tikti, pritikti, būti tinkamam: Šis drabužis jam labai dera. Nedera taip elgtis. Senam dera patarti, jaunam - paklausyti (folkloras). derėjimasis derėjimas derėtojas, derėtoja dkt. 2
derė|ti, dera, derėjo vaisių duoti, augti: Šiemet gerai derėjo javai. derėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.