Diev|as vns. relig. aukščiausioji visagalė esybė, visatos kūrėjas ir valdovas, išpažįstamas kriščionių ir judėjų religijose: Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai. O tu Dieve, Dievulėli, ką
aš padariau! Dievas davė dantis, duos ir duonos (folkloras). Dievo namai (šventykla, bažnyčia). Dėkui Dievui (sakoma, reiškiant pasitenkinimą). Bijok Dievo (turėk sąžinę)!Dėl Dievo (meilės) (sakoma, sustiprinant kokį
prašymą, prieštaravimą ar draudimą). Dievo dovana (gėrybė, geras, paprastai valgomas daiktas). Dieve duok (sakoma, reiškiant pageidavimą). Dieve gink (sakoma, norint ko išvengti). Dieve mylėk (sakoma stebintis,
būgštaujant). Dieve saugok (sakoma ko nenorint). Dievo numylėtas (silpnas, menkas). Dievo valiai palikti (negloboti, neprižiūrėti). Neduok Dieve; ne Dieve duok (sakoma, ko labai nenorint). Nei Dievui žvakė, nei velniui šakė
(niekam netinkamas). Padėk Dieve (sakoma, sveikinant dirbantį). Su Dievu (sakoma atsisveikinant).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.