x
dingo|ti, dingoja, dingojo būti neaiškiam nujautimui, manyti, tarti: Tai ji dingojo močiutę graudžiai verkiant (d.). sngr.: dingojaus neperjosiąs per jūrelę (d.). Nesidingok gudragalvis esąs. dingojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.