x
man|yti, mano, manė
1. būti kokios nuomonės, būti įsitikinusiam: manau, kad rytoj bus gražu. Ką tu apie jį manai?
2. galvoti, mąstyti: Daug manančių, mažai išmanančių (folkloras).
3. ketinti, žadėti: Ką manai
daryti, baigęs mokyklą? Jis visai nemanė pasiduoti. manym|as: Mano manu, jam ten ne vieta mano asm. įv. vns. kilm. -> aš:
1. žymi priklausymą pirmajam asmeniui: Manyti namai. Kieno ta knyga? - Manyti
2.
prie neveikiamosios rūšies dalyvių žymi pirmuoju asmeniu reiškiamą veikėją: Manyti rašytas laiškas. Manyti buvo sakyta. Manyti liko nepadaryta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.