x
.
dóbėtis, -ėjasi, -ėjosi peikėtis. .
atsidóbėti
1. atsipeikėti, atgauti kvapą, sąmonę: Buvau apslobusi, o kai atsidóbėjau, tai daiktų neberadau. Pripylė gerklėn [v] andenio, ir atsidóbėjo. Buvau teip nusgandus, kad negreit atsdóbėjau.
2. atgyti, atsigauti: Palaisčiau šaltu [v] andeniu jurgines – tuoj atsidobėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.