x
drun|yti, drunija, drunijo
1. žr. trūnyti
1.
2. šnek. per ilgai gulėti, drybsoti: Gana drunyti drunijimas Žiūrėk: [trūnyti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.