trūn|yti, trūnija, trūnijo
1. sausai pūti, trešti, dūlėti: Ä„žuolas ėmė trūnyti
2. šnek. ilgai miegoti; nuolat kuo nors būti. trūnijimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.