x
dūlė|ti, dūlėja (dūla), dūlėjo
1. lėtai irti, virsti dulkėmis, trūnyti: Drėgnoje vietoje drabužis dūlėti pradeda. Jau jo kaulai po žemėmis dūlėja (miręs).
2. palengva degti, smilkti: Keli pagaliai dūla krosnyje.
3. prk. senti, menkėti: Baigia žmogus dūlėti dūlėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.