x
dūkso|ti, dūkso, dūksojo
1. ryt. vadėtis, stelbtis: Kam leidi alui dūksoti?
2. ryt. žr. dungsoti.
3. ryt. nieko neveikiant būti kur, riogsoti: Dūkso visą dieną vienas. Ko dūksai be darbo? dūksojimas Žiūrėk
{dungsoti}.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.