x
dūzgė|ti, dūzga, dūzgėjo
1. bildėti, dundėti; ūžti: Staklės dūzga. Dūzga bilda žemužėlė nuo žirgo kojelių (d.).
2. zvimbti, bimbti: Dūzga sode bitinėlis (d.). dūzgėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.