x
gaišin|ti, gaišina, gaišino
1. trukdyti (laiką, darbą, žmogų): Pradžia darbą gaišina (folkloras). sngr.: Nesigaišinkime, eikime prie darbo.
2. leisti, eikvoti: Bara, jog tat dykų dykai gaišinami pinigai.
3. gadinti,
naikinti: Amžius gaišina gražybę.
4. naikinti, žudyti: Muses gaišinti gaišinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.