galvij|as
1. stambus naminis gyvulys: Eisiu šerti galvijų.
2. b. prk. niek. nemandagus, storžievis, begėdis ir pan. žmogus: galvijau, galvijau, kada ateisi į protą!.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.