geluon|is, geluonies v.
1. vabzdžio gylys: Bitės, širšės geluonis
2. šnek. gyvatės liežuvio viršūnė: Gyvatė geluonį kaišioja.
3. šnek. voties centras, šaknis: Geluonį išrovus, skaudulys greit užgyja.
4.
žr. gyvuonis 1 Žiūrėk: [gyvuonis].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.