x
gūra b. šnek. didelis, linktelėjęs žmogus gur|ti, gūra, o
1. irti, griūti, trupėti: Trobelė gūra. Sena duona gūra.
2. prk. glebti, tižti, silpti: Silpnas arklys greit gūra. Vėjas
gūra (silpnėja). imas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.