išbėgin|is, išbėginė
1. aukštas, laibas, tiesus (apie medį), ištekinis: išbėginė pušis. Išbėginis miškas.
2. kas namuose nenusėdi, bėglus: Tas vaikas bus išbėginis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.