išbjauroti

išbjauro|ti, išbjauroja, išbjaurojo
1. padaryti bjaurų, išterlioti: Vaikai staltiesę išbjaurojo. sngr.: Kur taip išsibjaurojai?
2. iškoneveikti, išdergti: išbjaurojo, išdergė žmogų. sngr.: Išsibjaurojo, išsiplūdo. išbjaurojimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isbjauroti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	išbjauro\|ti, išbjauroja, išbjaurojo 1. padaryti bjaurų, išterlioti: Vaikai staltiesę išbjaurojo. sngr.: Kur taip išsibjaurojai? 2. iškoneveikti, išdergti: išbjaurojo, išdergė žmogų. sngr.: Išsibjaurojo, išsiplūdo. išbjaurojimas.