x
išbūti, išbūva, išbuvo
1. kurį laiką išgyventi, išdirbti: Jis mieste išbuvo trejus metus. Vienoje vietoje jis negali ilgai i.
2. išstovėti, išgulėti: Linai jau išbuvo, laikas rinkti. sngr.: Vynas
gerai išsibuvęs.
3. iškęsti, ištverti: Taip karšta, kad negalima i.
4. šnek. atsikratyti, išgyvendinti: Išbuvom jį iš čia. Žentas skolas išbuvo (atsiteisė). sngr.: Kada jis išsibus savo skolas?
5. šnek.
kito veiksmažodžio reikšmei sustiprinti: Arkliai javus išmynė išbuvo. sngr.: Išsiplūdo išsibuvo. išbuvimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.