išdrik|as, išdrika
1. netvarkingai gulintis, paslikas, išsitiesęs: Jis gulėjo išdrikas
2. nesklandus, padrikas: Išdrikas pokalbis. išdrikai prv.: išdrikai kalbėti. išdrikumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.