.
ìškilmė. iškilmė̃.
1. iškilmingos apeigos, ceremonijos, iškilminga šventė, minėjimas: Į didelę ìškilmę išsikėlė žentas. Maž marti turėdama, su ìškilme vaišina svečius. Su iškilme juos išlydėjo. Vieną palaidojo su ìškilmėms, o kitą be kokių ìškilmių. Dar bus didelė ìškilmė. Kaimyno vestuvių ìškilmės buvo nepaprastos. Palaidojo jį su visu didžiausia iškilme. Su didžia iškilme atlaikė budynę. Priėmė su iškilme, išlydėjo. su džiaugsmu. Palanga dar nebuvo mačiusi tokios iškilmės. Visus jus prirakins prie iškilmės vežimo ir po visą stovyklą važinės. Atejo pėkščias, iškilmė [je] grįžta.
2. puikybė, išdidumas: Jos tik viena ìškilmė, o pati badu dvesia. Tas žmogus pri ìškilmės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.